Šiltos ar šaltos, šviežios ankštinės daržovės yra tikras malonumas, tik nevalgykite jų žalių.
Pupelės priskiriamos prie seniausių auginamų augalų. Atsižvelgiant į rūšį, jos gali būti kilusios iš Afrikos, Kinijos, Indijos, Europos, Pietų arba Šiaurės Amerikos. Daugelio jų valgoma ne tik ankštis, bet ir viduje esančios sėklos.
Europietiškų didžiųjų pupų, "Borlotti", mungo, tamsiųjų ir dėmėtųjų pupelių naudojamos tik sėklos. "Goa" arba sparnuotosios pupelės yra svarbiausias Afrikos ir rytų Azijos šalių baltymų šaltinis, visos jų dalys, taip pat ir lapai bei šaknys, yra valgomos.
Šviežių pupelių forma ir dydis priklauso nuo kilmės, spalvos ir skonio:
plonos, žalios azijietiškos šparaginės pupelės gali būti 90 centimetrų ilgio, raudonai baltai taškuotos, karčiai saldžios "Borlotti" pupelės iš Viduržemio yra tik aštuonių ar dešimties centimetrų.
Šviežias pupeles prieš valgydami būtinai išvirkite, nes jose esanti nuodinga medžiaga fazinas suyra tik karštyje.
Beje, žiupsnelis sodos virimo vandenyje padės greičiau suminkštinti pupeles.