Nors sūrio mėgėjai sako, kad šis maisto produktas niekada nebūna per daug brandus, šviežiam sūriui galioja priešinga taisyklė – kuo šviežiau, tuo geriau. Jis spėja pasenti vos per dvi savaites nuo pagaminimo. Taip jau yra!
Šviežias sūris yra nesunokintas, palyginti didelę jo dalį sudaro vanduo (60–80 %). Šis sūris vartojamas vos pagamintas. Neapdorojus jo negalima laikyti per ilgai. Šviežio sūrio apibrėžtis ir gamybos būdai įvairiose šalyse ir regionuose skiriasi. Tai priklauso ir nuo gamintojo. Vis dėlto jo gamyba visuomet prasideda nuo karvių, avių arba ožkų pieno (dažniausiai pasterizuoto). Ir, žinoma, natūralių pieno bakterijų arba šliužo fermento, gaunamo iš jaunų veršiukų skrandžių. Šios medžiagos užtikrina, kad pienas sukrešėtų, ir nuo pasukų atsiskirtų varškė. Masė sukrečiama į sietelius ir nukošiama. Rezultatas – daugmaž tvirtas sūris, pasižymintis subtiliu ir švelniu, šiek tiek sūroku ir rūgštoku skoniu. Berti papildomai druskos nerekomenduojama. Tačiau galite naudoti grietinėlę. Nuo jos sūrio riebumas gali išaugti iki 75 %.
Žolelėmis, riešutais ir prieskoniais pagardintas sūris – universalus pagardas, puikiai derantis prie šviežių vaisių ir daržovių, žuvies ir mėsos. Jis puikiai tinka ir pyragaičiams, suktinukams, ravioliams bei mėsos kukuliams įdaryti arba tiesiog tepti ant duonos. Šviežias sūris tiks ruošiant sriubas, padažus ir salotas, ypatingo skonio suteiks troškiniams bei apkepams. Galiausiai šviežias sūris ir varškė nepamainomi gaminant lengvučius tortus ir pyragus.