Saldus ir pikantiškas aromatas daro žvaigždinius anyžius tobula Kalėdinių kepinių sudedamąja dalimi, be to, jie puikiai tinka ruošti karštuosius gėrimus žiemą.
Žvaigždiniai anyžiai – amžinai žaliuojančių magnolijų, galinčių užaugti iki 10 metrų aukščio, vaisiai. Vieno medžio metinis derlius siekia 30–40 kilogramų. Derlių galima nuimti tris kartus per metus. Didžioji dalis žvaigždinių anyžių užauginama Pietryčių Azijoje. Šis prieskonis, naudojamas Kinijoje jau 3 000 metų, į Europą atkeliavo XVI a., o į Vokietiją – dar maždaug po 200 metų. Žvaigždinių anyžių kvapas panašus į europietiškų anyžių (vienmečių skėtinių šeimos augalų), tačiau, kaip ir skonis, yra stipresnis ir pikantiškesnis, truputį aštrokas, su lakricos natomis. Anyžiai ir žvaigždiniai anyžiai naudojami vienodai, įskaitant kaip natūralūs vaistai. Abiejų rūšių prieskonių sudėtyje yra eterinio aliejaus anetolio, kuris, manoma, pasižymi antibakteriniu poveikiu. Žvaigždinio anyžiaus vaisių sudaro 6–10 sėklinių, išsidėsčiusių žvaigždės forma. Kiekvienoje sėklinėje yra viena sėkla. Prieskonis gaunamas malant ne tik sėklas, bet visą vaisių. Kartu su pipirais, cinamonu, gvazdikėliais ir paprastaisiais pankoliais žvaigždiniai anyžiai sudaro penkių prieskonių mišinį, naudojamą kinų virtuvėje. Šioje šalyje jis dažnai naudojamas kepiniams, taip pat arbatai bei romo punšui pagardinti šaltomis žiemos dienomis. Gražiosios maloniai kvepiančios žvaigždutės puikia tinka rudens ir Kalėdų puošmenoms.