Ankštiniai augalai
Ankštiniai augalai
Lęšiai, pupos, žirniai... Ankštiniai augalai ilgą laiką buvo laikomi neturtingų žmonių maistu. Bet išties tai puikus kokybiškų baltymų, skaidulų ir mineralų šaltinis. Todėl dabar ankštinius augalus labai vertina sveikos mitybos šalininkai. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (JTMŽŪO) 2016 metus netgi paskelbė tarptautiniais ankštinių augalų metais.
Ankštinių augalų (botaninis pavadinimas Leguminosae) parduotuvėse galima rasti įvairiais pavidalais: šviežių (pvz., pupos ir žirniai), konservuotų ar džiovintų. Tai vieni seniausių ir svarbiausių kultūrinių augalų. Jie priklauso ankštinių augalų šeimai. Sėklos auga ankštyje arba lukšte. Paprastai vartojamos subrendusios sėklos, tačiau kai kurių rūšių ankštinius augalus, pavyzdžiui, šparagines pupeles ir cukrinius žirnius, galima valgyti su ankštimi. Esama įvairių ankštinių augalų. Žinomiausi: žirniai, pupos, lęšiai, sėjamieji avinžirniai ir sojų pupelės. Tačiau šiai šeimai priklauso ir žemės riešutai, dobilai bei vikiai. Pastaruoju metu ankštinių augalų populiarumas sparčiai auga, nes jų sudėtyje yra daugiau baltymų nei kituose maistiniuose augaluose. Būtent todėl ankštiniai augalai yra labai svarbūs pasirinkusiems vegetarinę arba veganinę mitybą. Kaip tik dėl baltymų gausis šie augalai buvo laikomi vargšų maistu, t. y. ankštiniai augalai yra puikus ir nebrangus mėsos pakaitalas. Tačiau baltymai – ne vienintelis ankštinių augalų pranašumas. Jų sudėtyje gausiu ir mineralų bei vitaminų (pvz., vitamino B1, magnio, cinko ir geležies) bei skaidulų. Ankštiniai augalai yra labai maistingi, tačiau nekaloringi, todėl nekelia pavojaus sustorėti. Juose mažai riebalų, o maždaug 30 proc. kalorijų, gautų iš ankštinių augalų, organizmas nepanaudoja. Jų populiarumą lemia ir kitos ypatybės – ankštinius augalus galima ilgai laikyti, juos lengva paruošti.
JTMŽŪO siekia informuoti visuomenę apie šių augalų maistinę naudą ir 2016 metus paskelbė tarptautiniais ankštinių augalų metais. Be to, ankštiniai augalai ypač svarbūs siekiant tvariai auginti daržoves. Jie pasižymi azotą fiksuojančiomis savybėmis (didina dirvos derlingumą) ir teigiamai veikia aplinką.
Keletas praktinių patarimų:
- pirkdami džiovintas ankštis, atkreipkite dėmesį į galiojimo pabaigos datą; ankščių nelaikykite ilgiau nei metus;
- neišlukštentas ankštis nuplaukite vandeniu ir pamerkite į virintą vandenį bent 7–8 valandoms (dar geriau – 12 valandų), kad išvirtos jos būtų minkštos; ankštis virkite tame pačiame mirkymo vandenyje, nes jame yra vertingų maistingųjų medžiagų;
- lęšių, išlukštentų pupų ir kai kurių rūšių pupelių mirkyti nereikia;
- virdami neberkite druskos, nes nuo jos ankštinių augalų sėklos sukietėja;
- virimo trukmė priklauso nuo ankštinių augalų rūšies ir amžiaus bei vandens kietumo; kuo kietesnis vanduo, tuo ilgiau reikia virti;
- jeigu ankštinių augalų sėklas mirkysite ir virsite ilgai, pavyks išvengti galimo pilvo pūtimo; pilvo pūtimo pavojų galima sumažinti į puodą įdėjus dašių, pankolių sėklų, mairūno ar kmynų;
- šviežias šparagines pupeles reikia virti bent 10 minučių – tuomet sunaikinsite toksinę medžiagą fitohemaglutininą; prieš verdant šparagines pupeles, ankštis reikia nuplauti, apipjaustyti iš abiejų pusių (pernelyg kietas ankštis išmeskite).
Teksto autorė: Sabine Witt